nuobėgis

nuobėgis
núobėgis sm. (1), nū́bėgis (ž.) (1) 1. nuolaidi vieta, kuria nubėga vanduo: Vanduo neturi nei jokio núobėgio KI8. | Atsidūrė ant aukšto kalno, nuo kurio nėra nuobėgio (negalima nulipti) rš. 2. plonasis galas, plongalys, laibgalys: Pats medžio nūbėgis dera toroms tverti, ne liemuo Skdv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • nuobėga — sf. (1) Amb, nūbėga (ž.) (1) 1. žr. nuobėgis 1: O kur tik patežėjo, ten skiedėsi juodas purvas, murmėdamas ieškojo nuobėgos, o neradęs – tviro į valkas, tvindė gatvę ir griovius J.Balt. 2. ledo varveklis: Stogas su nūbėgoms būna priš atlydį Varn …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”